Kieto kuro tradiciniai katilai

Šilumai ir Jaukumui...

Šildymo katilas - vienas iš pagrindinių šildymo sistemos elementų. 

Tad renkantis katilą reikėtu atsižvelgti į tai, kad kiekvienas katilas turi savų privalumų, kurie priklausomai nuo individualių poreikių skirtingai vertinami. Todėl tai kas vieniems atrodys kaip privalumai, kitiems gali netikti.

Anglimis kūrenami katilai nuo kūrenamų malkomis skiriasi tuo, kad pakura ir degimo kamera yra santykinai mažesnės. Taip yra todėl, kad anglių kaitrumas yra žymiai (apie 1,5 karto) didesnis nei malkų. Todėl malkas deginant angliniame katile galingumas sumažėja, o dėl mažos pakuros reikia dažnai įmesti malkų. Jei katile, skirtame tik malkoms deginti, deginsime anglis, iškils du pavojai.

Pirmasis: pakura didelė, todėl prikrovus daug anglių dėl didelio galingumo katile ir šildymo sistemoje gali užvirti vanduo.

Antrasis: malkiniai katilai gaminami iš plieno, kurio storis ir savybės labiau tinka medienos degimo temperatūrai.

Šiuo metu daugėjant šiuolaikinių ekonomiškų bei efektyvių šildymo vandeniu sistemų, kurios pasižymi maža vandens talpa (tai yra: ploni vamzdeliai, plieniniai radiatoriai bei termostatiniai ventiliai), o ypač svarbi savybė kurią turi kieto kuro katilai yra galios reguliavimo diapazonas.

Šiuolaikinėse šildymo sistemose galios poreikis stipriai kinta ne tik prasidedant ar baigiantis šildymo sezonui, tačiau jis gali pakisti per parą ar netgi valandos bįgyje. Pavyzdžiui, įprastą žiemos dieną, kai lauke yar temperatūra apie -5 - 0 ºC ir šviečia saulė, ir jeigu namas yra pakankamai gerai apšiltintas, patalpų saulėtoje namo pusėje šildyti gali ir neprireikti.
Pakilus patalpų oro temperatūrai, prie radiatorių esantys termostatiniai ventiliai nutraukia šilumnešio tekėjimą. Šildymui iš katilo imama galia smarkiai sumažėja. Jei katilas dėl savo techninių savybių negali sumažinti galios, tuomet kyla grėsmė, kad katile esantis vanduo užvirs, o tai gali turėti nepageidaujamų pasekmių.

Kietojo kuro katilų privalumai

Pagal kuro deginimo būdą katilai skirstomi į :

viršutinio, apatinio degimo (tradiciniai arba įprastiniai katilai) ir dujų generavimo katilus

Kietojo kuro katilų galia reguliuojama keičiant degimui reikalingo oro kiekį. Viršutinio degimo katilų galia reguliuojama sunkiai, nes dega visas sukrauto kuro sluoksnis.

  Pirminis oras degimui tiekiamas apatinėje dalyje, kur yra žarijos ir negalima pagal šilumos poreikį smarkiai mažinti oro tiekimo, nes atsiranda nepilnas degimas, susidaro CO2 arba smalkės. Esant per mažam oro kiekiui malkos blogai dega, susidaro daug suodžių ir nesudegusio kuro dalelių, kurios padengia degimo trakto sieneles. Jas dažnai – kas 1-2 dienas – tenka valyti. Tokio tipo katilų rinkoje yra gana mažai, dažniausiai tai būna katilai-viryklės, skirti dar ir maistui ruošti. Reikia paminėti žvakės tipo katilą, kuris, nors ir yra viršutinio degimo, bet išvengė daugelio šio tipo katilų trūkumų. Jame dega tik nestoras viršutinis kuro sluoksnis, kuriam oras tiekiamas specialiu teleskopiniu straubliu. Jo privalumai: pigus, didelė įkrova, ilgas degimo laikas.

  Dujų generavimo malkiniai katilai daugiausia irgi yra apatinio degimo, tik jie iš malkų išskirtas degiąsias dujas (didelė dalis CO2) sudegina atskiroje degimo kameroje su papildomu oro kiekiu. Didžioji dauguma šių katilų paprastai yra aprūpinti tiekiamo oro arba dūmų ištraukimo ventiliatoriais. Be to, įvairiomis kitomis priemonėmis uždaroma oro tiekimo anga. Tokiu būdu šio tipo katiluose degimui reikalingo oro kiekio keitimo diapazonas yra labai platus, tačiau tai netrukdo kurui gerai degti. Minimali galia sudaro 35-40 proc. nominalios galios.

  Dujų generavimo katilų privalumai tradicinių katilų atžvilgiu: platus galios reguliavimo diapazonas, todėl jie labai tinka šiuolaikinėms, gerai reguliuojamoms šildymo sistemoms; 5-10 proc. aukštesnis naudingumo koeficientas; dažnai didesnė pakuros talpa, rečiau reikia ją įkrauti; kuras geriau sudega, pelenus pakanka pašalinti 1-2 kartus per savaitę. Jų trūkumai: didesnė kaina, neuniversalūs (negalima deginti anglių).