Pasiūlymai
Populiariausios prekės

Kokį šildymo katilą pasirinkti?

Šiomis dienomis Lietuvos rinkoje didžiulis šildymo katilų pasirinkimas, akys raibsta nuo įvairovės. Tačiau ką daryti, jei Jūs nežinote kokio tipo katilo norite ir kuris jums garantuos maksimalų ekonomiškumą? Tuomet keletą patarimų rasite šiame straipsnyje.

Šildymo katilai būna kelių tipų: kieto kuro, skysto kuro, varomi elektra bei dujomis.
Plačiau apie visų tipų katilus:

Kieto kuro katilai

Pagrindinis ir bene vienintelis šio kuro privalumas – žema kaina. Ir kone labiausiai paplitusi kietojo kuro rūšis yra malkos. Anglimis kūrenami katilai nuo malkomis skiriasi tuo, jog pakura ir degimo kamera katilų, skirtų kūrenti anglimis yra daug mažesnė nei tų, kurie skirti kūrenti malkomis. Taip yra dėl to, jog anglis yra daug kaitresnė negu malkos. Taigi, jei kūrensite anginiame katile malkas, jų reikės įmesti gana dažnai. O jei tik malkomis kūrenamame katile sugalvosite kūrenti anglis, jums kils du pavojai. Visų pirma prikrovus daugiau anglies dėl didesnės pakuros, vanduo gali užvirti tiek pačiame katile, tiek šildymo sistemoje. Antras dalykas toks, jog dėl didesnės anglių kaitros gali nukentėti katilo sienelės: ketus trūkinėja, o plienas gali ir pradegti. Taigi, kūrenkite tik tuo kuru, kuriam yra pritaikytas katilas.
Pagrindinis kieto kuro katilų trūkumas tas, jog juose yra pakankamai komplikuotas galingumo reguliavimas. Tačiau šiuolaikiniuose katiluose, patobulinus kietojo kuro degimo procesą, atsirado galimybė žymiai platesnėse ribose reguliuoti prietaiso atiduodamą šilumą. Tai pasiekiama, reguliatoriumi valdant degimo proceso intensyvumą, keičiant tiekiamą oro kiekį. Taip pratęsiamas kuro degimo laikas, kai nereikia pilno katilo galingumo. Kieto kuro katiluose esti akumuliacinės talpos, kurių paskirtis kaupti perteklinę šilumą, o paskui ją atiduoti esant šilumos trūkumui. Šios talpos dėka taupote kurą, kadangi perteklinė šiluma kaupiama ir paskui ji panaudojama, o ne išleidžiama veltui.
Tačiau bendrai paėmus kietojo kuro katilai tikrai turi nemažai trūkumų, kas liečia patį kūrenimą. Štai, kūrenant malkomis, turi būti pastovi priežiūra, vis reikia įkrauti malkų, katilas nuolat turi būti valomas ir pan. Be to, praktika rodo, jog malkos linkusios brangti greičiau nei, kad dujos ar kitos kuro rūšys.

Skysto kuro katilai

Buityje dažniausiai naudojamos lengvosios naftos frakcijos – krosninis arba dyzelinis kuras. Šiuo metu toks kuras deginamas tik ventiliatoriniais degikliais, išpurškiant pro specialius purškiklius10 – 12 bar slėgiu. Buitiniuose katiluose iki 40 kW galios yra rekomenduojama naudoti degiklius su kuro pašildymu, kadangi purkštuvo kiaurymė gana maža. Kuro išpurškimo sistemai ypatingos svarbos turi kuro kokybės pokyčiai. Jam sutirštėjus, padidėja galimybė, jog purkštuvas gali užsikimšti.
Pagrindinis skystu kuru kūrenamų katilų privalumas tas, jog viskas yra automatizuota ir degimo proceso nereikia prižiūrėti. O trūkumas toks, jog šiluma kūrenant skystuoju kuru gaunasi santykinai brangi bei sudėtinga sandėliuoti skystąjį kurą dideliais kiekiais.

Elektriniai katilai

Šilumos gavimas naudojant elektrą yra pats brangiausias būdas iš visų galimų. Plačiausiai naudojamos dvi elektrinių katilų rūšys: elektrodiniai katilai bei kai vanduo šildomas tenais. Elektrodiniuose katiluose cirkuliuoja ne grynas vanduo, tačiau druskų prisotintas tirpalas vadinamas elektrolitu. Tokiai sistemai būtinai reikalingas tarpinis šilumokaitis. Tokie katilai buityje praktiškai nenaudojami, nes yra pavojingi aplinkai bei žmogaus sveikatai, taip pat pasižymi mažu efektyvumu.
Daug plačiau naudojami elektriniai šildymo katilai su šildymo elementais. Šių prietaisų tarnavimo laikas labai priklauso nuo vandens kokybės. Kuo vanduo nešvaresnis, t.y. turintis daugiau kalkių, tuo trumpesnis šildymo elementų galiojimo laikas. Taigi, įsigijus tokį katilą, reikia susitaikyti su ta mintimi, jog kas kažkiek laiko reikės investuoti į šildymo elementus.

Dujinis katilas

Bene populiariausias kuras šiais laikais. Gamtinių dujų pagrindinė sudedamoji dalis – metanas. Jos beveik du kartus lengvesnės už orą. Pagrindinis tokių katilų privalumas – automatizuotas degimo valdymas. Galima labai tiksliai reguliuoti katilo galią bei vandens temperatūrą. Dujas galima deginti dviejų pagrindinių tipų degikliais – atmosferiniais ir ventiliatoriniais.
Atmosferinius degiklius turintys dujiniai katilai yra gerokai pigesni, kelia mažesnį triukšmą, plačiame dujų slėgio svyravimo diapazone išlieka stabilus dujų ir oro santykis, todėl jie ne taip bijo slėgio svyravimų mažo slėgio dujotiekio tinkluose. Tačiau šildant šiais katilais gaunamas mažesnis naudingo veiksmingumo koeficientas, jei nėra komplekte tokiu atveju reikalinga papildomai dūmų traukos saugumo automatika. Dažniausiai šio tipo pastatomi katilai būna ketiniai.
Ventiliatorinius degiklius turintys katilai yra universalesni. Tokį katilą galima perversti į katilą, kuris kūrenamas skystomis dujomis. Tam reikalui tereikia pakeisti degiklį. Naudingumo koeficientas dėl to nei kiek nesumažėja.
Visgi, dažniau pasirenkami katilai su atmosferiniais degikliais. Jie paprastesni, pigesni bei ilgaamžiai.
Papildoma informacija šildymo katilų pasirinkimui

Atėjus vienam gražiausių metų sezonui pas mus į svečius, galime džiaugtis įvairiausiomis spalvomis nusidažiusia gamta, tai ypatingas metas, nes net saulutė kitaip šviečia. Tačiau su rudenėliu pradedame jausti ir artėjantį šaltuką. Nežinau kaip jūs, bet aš šalčio labai nemėgstu.. Žiemą man nėra nieko geriau kaip įsikurti šiltuose namuose, apsisiausti šiltu pleduku, atsigerti karštos kakavos ir paskaityti knygą.. Tad pradėjau rūpinti, ką padaryti, kad turėčiau šiltus namus ir teko pasidomėti apie šildymo katilus, tad galbūt ir jums reikia šios informacijos ir norėčiau ja pasidalinti su jumis :)

 

Pradėkime nuo svarbiausių kriterijų į kuriuos reikia atkreipti dėmesį renkantis šildymo katilą:

  • Naudojamo kuro rūšis;
  • Katilo galingumas;
  • Katilo naudingumo koeficientas;
  • Katilo pastatymo vieta;
  • Degimo produktų nuvedimas;
  • Karšto vandens poreikis;
  • Automatinis valdymas;
  • Degimo laikas vienu pakrovimu;
  • Gamintojo patikimumas, garantinis servisas

Šildymo katilai paprastai būna dviejų konstrukcijų:

 

Vieno kontūro – pastarasis skirtas šilumos nešiklio, skirto tik šildymo sistemai arba tik karštam vandeniui, šildyti.

Kombinuotas arba dviejų kontūrų – šis katilas tinka tiek šildymo sistemai, tiek buitiniam karštam vandeniui ruošti.

Jei apsisprendėte, kuris tipas jums parankesnis, tokiu atveju kitas svarbus kriterijus renkantis šildymo katilą būtų jo galingumas. Taigi, kaip nustatyti kokio galingumo katilo reikia? Jei pasirinkote dviejų kontūrų katilą, tuomet jo galingumą apsprendžia du svarbūs kriterijai – galingumas, kuris reikalingas šildymui ir galingumas, kuris reikalingas buitiniam vandens pašildymui.

Galingumas, kuris reikalingas šildymui, paprastai būna lygus šildymo prietaisų (radiatorių) šiluminiam galingumui. Galingumas, reikalingas bendram vandens pašildymui priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau paprastai jis sudaro apie 20 – 50 proc. nuo galingumo reikalingo patalpų šildymui. Karštą buitinį vandenį katilas šildo ne visą laiką, o tik tada kai yra būtinybė. Valdymo automatika paprastai būna sureguliuota taip, kad atsiradus poreikiui šildyti vandenį, katilas nustoja tiekti šilumą į šildymo sistemą. Naudingumo koeficientas šiuolaikinių katilų siekia apie 90 proc., taigi tai tikrai nemažai. Svarbu renkantis katilą nepataupyti ten, kur nereikia, nes kitu atveju vėliau galite pasigailėti. Štai, kietojo kuro apatinio degimo katilų degimo koeficientas siekia apie 50 proc., taigi apie pusę šilumos išlekia pro kaminą. Didesnį naudingumo koeficientą turi viršutinio degimo katilai, nes jie kurą degina kur kas tolygiau. Virš 90 proc. naudingumo koeficientą pasiekia kietojo kuro dujų generaciniai katilai. Senesniojo tipo dujiniai katilai su atmosferiniu degikliu turi 80 – 85 proc. naudingumo koeficientą. 5- 20 proc. efektyvesni dujiniai „Turbo“ katilai.Tačiau, patys ekonomiškiausi yra kondensaciniai katilai, kadangi jie išnaudoja degimo produktų kondensacinę šilumą. Jų naudingumo koeficientas viršija 90 proc. Geriausiai rinktis tokį katilo tipą, kuris pritaikytas vienos rūšies kurui. Jei įsigysite tokį katilą, tai būsite garantuoti, jog naudodami pasieksite maksimalų naudingo veikimo koeficientą.

Kuro rūšys: Šiuo metu Lietuvoje naudojamos šios kuro rūšys: mediena, gamtinės dujos, akmens anglys, medžio granulės, briketai, suskystintos dujos, geoterminė šiluma, elektros energija.

Kokius katilus rinktis: pastatomus ar pakabinamus? Kur juos geriausia statyti?

 

Pakabinami dujiniai katilai retu atveju viršią 30 kW. Didžioji jų dalis turi karšto buitinio vandens ruošimo greitaeigį šilumokaitį. Tai dažnai mini katilai, kurių dydis būna panašiai kaip virtuvinės spintelės. Taigi, jei namie neturite itin daug vietos ir jūsų šilumos poreikiai nėra itin dideli – pakabinamas katilas jums bus kaip tik. Šis katilas geba paruošti 10-15 l/min karšto vandens. Tuo tarpu pastatomi katilai reikalauja daugiau vietos ir patenkina didesnius šilumos poreikius. Jų galingumas gali siekti net iki 200 ar daugiau kW. Visi sieniniai dujiniai katilai pagal dūmų išmetimo būdą skirstomi į natūralios traukos ir su priverstiniu dūmų išmėtimu (taip vadinami“turbo“ katilai). „Turbo“ katiluose yra ventiliatorius, kuris pašalina dūmus bei įsiurbia oro iš lauko, kad būtų palaikomas pastovus degimo procesas. Dūmų išmetimas bei oro įsiurbimas vyksta vienu metu per dvigubą vamzdį. Pro vidurinį plonesnį vamzdelį išmetami dūmai, tuo tarpu per ertmę, kuri yra tarp viduriniojo vamzdelio ir išorinio didesniojo diametro vamzdžio, vyksta oro įsiurbimas. Katilams iki 35 kW galingumo didesnių reikalavimų dėl pastatymo vietos nėra, jiems užtenka minimalių aukščio bei ploto dydžių. Katilai iki 60 kW gali būti statomi virtuvėje, kurios lubos ne žemiau nei 2,5 metro, tūris – 15 m3. Patalpoje privalo būti ventiliatorius bei langas su orlaide. Šildymo katilai iki 150 kW jau turėtų būti įrengiami atskiroje patalpoje. Katilinės sienos pageidautina, jog būtų iš nedegios medžiagos, su ugniai atspariomis durimis. Patalpoje reikalingas langas. Na, o katilai viršijantys 150 kW, turėtų būti statomi tik pirmame namo aukšte, rūsyje, o geriausia išvis atskirai nuo namo pastatytoje katilinėje. Deginimo produktai šalinami kelių rūšių dūmtraukiais: horizontaliais bei vertikaliais. Dvigubi dūmtraukiai yra patogūs tuo, jog viename vamzdyje įtaisoma išorinio oro priėmimo ir kartu dūmų atidavimo sistema. Taip yra nenaudojamas patalpos deguonis bei galima reguliuoti degimo temperatūrą. Didžioji dalis vertikalių dūmtraukių yra gaminami iš atsparių rūgštims medžiagų, su kondensato nutekėjimo galimybe. Tipinis mūrinis kaminas daugeliu atveju čia netiks.

Didmeninę medžiagų prekybą verslui vykdo mūsų partneris UAB Dovyra.