Šildymo katilai, kietas kuras

Atėjus vienam gražiausių metų sezonui pas mus į svečius, galime džiaugtis įvairiausiomis spalvomis nusidažiusia gamta, tai ypatingas metas, nes net saulutė kitaip šviečia. Tačiau su rudenėliu pradedame jausti ir artėjantį šaltuką. Nežinau kaip jūs, bet aš šalčio labai nemėgstu.. Žiemą man nėra nieko geriau kaip įsikurti šiltuose namuose, apsisiausti šiltu pleduku, atsigerti karštos kakavos ir paskaityti knygą.. Tad pradėjau rūpinti, ką padaryti, kad turėčiau šiltus namus ir teko pasidomėti apie šildymo katilus, tad galbūt ir jums reikia šios informacijos ir norėčiau ja pasidalinti su jumis :)

Pradėkime nuo svarbiausių kriterijų į kuriuos reikia atkreipti dėmesį renkantis šildymo katilą:

• Naudojamo kuro rūšis;
• Katilo galingumas;
• Katilo naudingumo koeficientas;
• Katilo pastatymo vieta;
• Degimo produktų nuvedimas;
• Karšto vandens poreikis;
• Automatinis valdymas;
• Degimo laikas vienu pakrovimu;
• Gamintojo patikimumas, garantinis servisas

Šildymo katilai paprastai būna dviejų konstrukcijų:

Vieno kontūro – pastarasis skirtas šilumos nešiklio, skirto tik šildymo sistemai arba tik karštam vandeniui, šildyti.

Kombinuotas arba dviejų kontūrų – šis katilas tinka tiek šildymo sistemai, tiek buitiniam karštam vandeniui ruošti.

Jei apsisprendėte, kuris tipas jums parankesnis, tokiu atveju kitas svarbus kriterijus renkantis šildymo katilą būtų jo galingumas. Taigi, kaip nustatyti kokio galingumo katilo reikia? Jei pasirinkote dviejų kontūrų katilą, tuomet jo galingumą apsprendžia du svarbūs kriterijai – galingumas, kuris reikalingas šildymui ir galingumas, kuris reikalingas buitiniam vandens pašildymui.

Galingumas, kuris reikalingas šildymui, paprastai būna lygus šildymo prietaisų (radiatorių) šiluminiam galingumui. Galingumas, reikalingas bendram vandens pašildymui priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau paprastai jis sudaro apie 20 – 50 proc. nuo galingumo reikalingo patalpų šildymui. Karštą buitinį vandenį katilas šildo ne visą laiką, o tik tada kai yra būtinybė. Valdymo automatika paprastai būna sureguliuota taip, kad atsiradus poreikiui šildyti vandenį, katilas nustoja tiekti šilumą į šildymo sistemą. Naudingumo koeficientas šiuolaikinių katilų siekia apie 90 proc., taigi tai tikrai nemažai. Svarbu renkantis katilą nepataupyti ten, kur nereikia, nes kitu atveju vėliau galite pasigailėti. Štai, kietojo kuro apatinio degimo katilų degimo koeficientas siekia apie 50 proc., taigi apie pusę šilumos išlekia pro kaminą. Didesnį naudingumo koeficientą turi viršutinio degimo katilai, nes jie kurą degina kur kas tolygiau. Virš 90 proc. naudingumo koeficientą pasiekia kietojo kuro dujų generaciniai katilai. Senesniojo tipo dujiniai katilai su atmosferiniu degikliu turi 80 – 85 proc. naudingumo koeficientą. 5- 20 proc. efektyvesni dujiniai „Turbo“ katilai.Tačiau, patys ekonomiškiausi yra kondensaciniai katilai, kadangi jie išnaudoja degimo produktų kondensacinę šilumą. Jų naudingumo koeficientas viršija 90 proc. Geriausiai rinktis tokį katilo tipą, kuris pritaikytas vienos rūšies kurui. Jei įsigysite tokį katilą, tai būsite garantuoti, jog naudodami pasieksite maksimalų naudingo veikimo koeficientą.

Kuro rūšys: Šiuo metu Lietuvoje naudojamos šios kuro rūšys: mediena, gamtinės dujos, akmens anglys, medžio granulės, briketai, suskystintos dujos, geoterminė šiluma, elektros energija.

Kokius katilus rinktis: pastatomus ar pakabinamus? Kur juos geriausia statyti?

Pakabinami dujiniai katilai retu atveju viršią 30 kW. Didžioji jų dalis turi karšto buitinio vandens ruošimo greitaeigį šilumokaitį. Tai dažnai mini katilai, kurių dydis būna panašiai kaip virtuvinės spintelės. Taigi, jei namie neturite itin daug vietos ir jūsų šilumos poreikiai nėra itin dideli – pakabinamas katilas jums bus kaip tik. Šis katilas geba paruošti 10-15 l/min karšto vandens. Tuo tarpu pastatomi katilai reikalauja daugiau vietos ir patenkina didesnius šilumos poreikius. Jų galingumas gali siekti net iki 200 ar daugiau kW. Visi sieniniai dujiniai katilai pagal dūmų išmetimo būdą skirstomi į natūralios traukos ir su priverstiniu dūmų išmėtimu (taip vadinami“turbo“ katilai). „Turbo“ katiluose yra ventiliatorius, kuris pašalina dūmus bei įsiurbia oro iš lauko, kad būtų palaikomas pastovus degimo procesas. Dūmų išmetimas bei oro įsiurbimas vyksta vienu metu per dvigubą vamzdį. Pro vidurinį plonesnį vamzdelį išmetami dūmai, tuo tarpu per ertmę, kuri yra tarp viduriniojo vamzdelio ir išorinio didesniojo diametro vamzdžio, vyksta oro įsiurbimas. Katilams iki 35 kW galingumo didesnių reikalavimų dėl pastatymo vietos nėra, jiems užtenka minimalių aukščio bei ploto dydžių. Katilai iki 60 kW gali būti statomi virtuvėje, kurios lubos ne žemiau nei 2,5 metro, tūris – 15 m3. Patalpoje privalo būti ventiliatorius bei langas su orlaide. Šildymo katilai iki 150 kW jau turėtų būti įrengiami atskiroje patalpoje. Katilinės sienos pageidautina, jog būtų iš nedegios medžiagos, su ugniai atspariomis durimis. Patalpoje reikalingas langas. Na, o katilai viršijantys 150 kW, turėtų būti statomi tik pirmame namo aukšte, rūsyje, o geriausia išvis atskirai nuo namo pastatytoje katilinėje. Deginimo produktai šalinami kelių rūšių dūmtraukiais: horizontaliais bei vertikaliais. Dvigubi dūmtraukiai yra patogūs tuo, jog viename vamzdyje įtaisoma išorinio oro priėmimo ir kartu dūmų atidavimo sistema. Taip yra nenaudojamas patalpos deguonis bei galima reguliuoti degimo temperatūrą. Didžioji dalis vertikalių dūmtraukių yra gaminami iš atsparių rūgštims medžiagų, su kondensato nutekėjimo galimybe. Tipinis mūrinis kaminas daugeliu atveju čia netiks.

Didmeninę medžiagų prekybą verslui vykdo mūsų partneris UAB Dovyra.